- uorė
- úorė sf. (1) BŽ526, DŽ, NdŽ, E, Žl, Pin, Lnkv, Krč, uõrė (2) LKAI90(Žg, Slč, Skrb) 1. Pn, Sml, Škt, Klov, Žml, Krik, Dj, Slč, Gsč, Jnš, Žg, RdN, An, Vdn, Strn porinis vežimas su aukštais kartelių arba vielos šonais (gardimis) ir galais šienui, javams ar kt. vežti: Su úore tai lengva šienas vežt: nei byra, nei veržt nereikia Pšl. Pakinkyk arklį į úorę, reikia šienas vežt Vb. Atvežė ant namus úorę didžiausią šieno Ps. Rugienius šiaudus deda į úorę ir veža į kaugę Pš. Į úorę bepigu vežimas sukraut Brž. Úorę tiek prikrovėm, kad važiuojant net braškėjo Klov. Pasibaidė arklys, ir apsivertė úorė Brž. Paimkit ir įtraukit uorę ant daržinę Paį. ║ Šl, Mšk, Pn, Pkr, Pš, Krč šieno, javų ar kt. kiekis, telpantis tokiame vežime: Da liko uorė rugių nenublokštų Jnšk. 2. Žg, Sk aukšti ant ratų ar vežimo uždedami šonai: Cypia ašys ir braška uorės nuo perkrovimo M.Katil. Úorė padaryta ant ratų kaip ir ėdžios, kad šienas laikytųs Vb. Šienui vežt ažudeda úorę Vdn. ║ vežimo šoninė tvorelė, gardis: Aš vienas úorės neatnešiu Brž.
Dictionary of the Lithuanian Language.